Vestuvės Vilniaus krašte trūko kelias dienas, iš pradžių švęsdavo jaunosios kaime, vėliau šventė persikeldavo į jaunikio kaimą. Jaunoji veždavo į naujuosius namus kraitį, kuriame būtinai turėjo būti savo darbo rankšluosčiai, užtiesalai. Atvykusi į vyro namus jaunoji padėdavo rankšluosčius, ten kur ji pradės šeimininkauti: ant lovos, šulinio, duonkubilio, krosnies. Tradiciškai jaunoji turėjo mirtos vainikėlį. Jaunuosius lydėjo pora piršlių ir maršalkų. Nuo seno piršliai ir maršalkos keisdavosi tarpusavyje poromis. Jaunuosius lydėjo ne tik piršliai ir maršalkos, bet ir 12 porų pamergių ir pabrolių. Jaunuosius pasitikdavo persirengę vestuvių svečiai, už stalo sėdėjo persirengėliai iš kurių reikėjo išpirkti stalą. Antrąją vestuvių dieną svočia vaišino visus svečius pusryčiais.
