Verbų sekmadienį visi tikintis neša pašventinti į bažnyčią verbas. Vilniaus krašto verbos yra pinamos iš sausų žolelių – dirvinės smilguolės, beginklės dirsės, smiltinio lendrūno, paprastosios nendrės, kraujažolių, jonažolių, kultūrinių ir pašariniai motiejukų ir kitų žolelių. Jos yra pinamas pagal įvairias technikas, kuriuos yra perduodamos iš kartos į kartą. Daugiausiai kantrybės pinant reikalauja volelio formos verbos, pavadintos ,,Rušcycuvki“ ( orig. Ruszczycówki), lenkų dailininko Ferdinando Rušcico garbei. Vilniaus krašte pinamos taip pat plokščios, vainikinės, rykštelinės, figūrinės verbos. Verbų sekmadienį į bažnyčias yra taip pat nešamos seniausios tradicinės verbos iš gluosnio, beržo, žilvičio ar kadagio šakelių surištos puokštelės, kurios puošiamos pavasarinėmis gėlėmis. Pašventintos verbos visus metus buvo laikomos šventajame kampe, kuriame šventųjų paveikslai buvo puošiami pašventintomis verbomis.
